Anykščių šilelio medžių lajų takas
55°29′06″š. pl. 25°03′37″r. ilg. / 55.485095°š. pl. 25.060364°r. ilg.
Anykščių šilelio Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Medžių lajų tako kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas. Statinio architektai: Alvydas Mituzas, Arvydas Gudelis, Andrius Dirsė. Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Lajų takas, kurio ilgis apie 300 metrų, skirtas pažinti, tyrinėti ir grožėtis Anykščių šilelyje augančia Lietuvos dendroflora. Medžių lajų takas yra maždaug 5 km į pietvakarius nuo Anykščių, netoliese Šventosios upės kairiojo kranto, Anykščių šilelio prieglobstyje, kuris yra Anykščių regioninio parko dalis. Medžių lajų taką administruoja Anykščių regioninio parko direkcija.[1]
Bendri duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anykščių šilelio Medžių lajų takas prasideda nuo kalvos, netoli Puntuko akmens ir pamažu kildamas iki 21 metrų aukščio, vingiuoja palei medžių lajas. Tako pabaigoje pastatytas 34 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Nuo bokšto viršūnės atsiveria vaizdas į Anykščių šilelį ir Šventosios upę, o tolumoje galima pamatyti ir aukščiausios Lietuvoje Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokštus. Kad Medžių lajų taku galėtų pasivaikščioti neįgalūs ir pagyvenę žmonės, apžvalgos bokšte įrengtas keltuvas. Taku keliaujantiems lankytojams įrengti informaciniai stendai, kuriuose aprašyta vietinė flora ir fauna. Anykščių šilelį išgarsino – Antanas Baranauskas. Jis 1858–1859 metais parašė poemą „Anykščių šilelis“.
Augalija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palei Anykščių šilelio Medžių lajų taką auga paprastosios pušys (Pinus sylvestris), paprastosios eglės (Picea abies), paprastieji ąžuolai (Quercus robur), karpotieji beržai (Betula pendula), drebulės (Populus tremula), paprastieji klevai (Acer platanoides), juodalksniai (Alnus glutinosa), paprastieji šermukšniai (Sorbus aucuparia) ir kai kurie kiti medžiai. Už 300 metrų nuo Medžių lajų tako auga Šventieji ąžuolai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Objekto statytojas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, užsakovas – Anykščių regioninio parko direkcija, kompleksą suprojektavo UAB „Rekreacinė statyba“, generaliniai rangovai – UAB „Empower-Fidelitas“ ir UAB „Ekstra statyba“. Visus medžių lajų tako ir apžvalgos bokšto metalo konstrukcijų darbus atliko UAB „Empower-Fidelitas“, o informacinio centro statybos, aplinkos tvarkymo, inžinerinių tinklų įrengimo, Lajų tako ir apžvalgos bokšto medžio apdailos darbus atliko UAB „Ekstra statyba“[2]. Šio tako konstrukcijoms yra sunaudota 395 tonos metalo ir 1500 kubinių metrų betono[3].
Projekto vadovas: A. Mituzas, projekto dalies vadovas ir architektas: Andrius Dirsė, architektas: Arvydas Gudelis, inžinieriai: A. Baliukonis ir V. Pobedinskienė[4].
Anykščių Medžių lajų takas pradėtas statyti 2014 metų spalio mėnesį, finansuojant 2007–2013 metais iš Europos regioninės plėtros fondo gautas lėšas, pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, III etapas. Šiam projektui skirta 2,5 milijono eurų parama, su kuriomis papildomai buvo sutvarkytas prie tako privažiavimas ir aplinka bei pastatytas informacinis centras.
Medžių lajų tako komplekso atidarymo ceremonija įvyko 2015 m. rugpjūčio 7 d., penktadienį, 15:00 valandą. Tarp susirinkusių lankytojų, atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir valstybės Prezidentė Dalia Grybauskaitė[5].
Atidarius šį Medžių lajų taką, per pirmą savaitgalį apsilankė 11 tūkstančių žmonių[6]
Papildomai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai pirmasis tokios konstrukcijos statinys Lietuvoje. Remiantis 2015 m. duomenimis, šis Medžių lajų takas, esantis Anykščių rajono savivaldybėje, yra vienintelis Baltijos valstybėse bei vienas pirmųjų ir didžiausias tokio tipo statinys visoje Rytų Europoje. Artimiausi tokie takai yra Vokietijoje, Čekijoje ir Austrijoje[7]. Šį medžių lajų taką stačiusių statybininkų apskaičiavimais, ant jo vienu metu gali būti 500 žmonių, o ant apžvalgos bokšto vienu metu galės lankytis iki 50 žmonių.
Ateities planai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Netolimoje ateityje iš Anykščių miesto iki Anykščių šilelio medžių lajų tako numatoma nutiesti 10 km dviračių taką, o per Šventosios upę – pakabinamą vadinamąjį „beždžionių“ tiltą[8].
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2016 m. objektas pelnė JT Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO) inovacijų prizą [9]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kabantis tiltas per Šventąją
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos kraštovaizdžio apžvalgos bokštai
- Lietuvos vietinė dendroflora
- Kalitos kalno vasaros rogučių trasa
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lajų takas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- ↑ statybunaujienos.lt / Anykščių regioniniame parke baigiamas medžių Lajų tako kompleksas (fotogalerija), 2015-07-03
- ↑ forest.lt / Anykščių šilelyje aplinkosaugininkai pakvies lankytojus pasižvalgyti iš medžių aukščio | 2015-05-11
- ↑ facebook.com / UAB „Rekreacinė statyba“ | Medžių lajų tako statybos darbai
- ↑ grynas.delfi.lt / Medžių lajų take apsilankiusi D. Grybauskaitė davė patarimą bijantiems aukščio | Birutė Davidonytė, 2015 m. rugpjūčio 7 d.
- ↑ grynas.delfi.lt / Medžių lajų takas skęsta nuo lankytojų: tokio antplūdžio nesitikėjo niekas | Birutė Davidonytė, 2015 m. rugpjūčio 10 d.
- ↑ 15min.lt / Unikalus takas Anykščiuose – pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis | 2015 gegužės 29 d.
- ↑ 15min.lt / Anykščiuose įrengto medžių lajų tako atidarymo laukia ne tik lietuviai, bet ir „braliukai“ latviai | 2015 liepos 27d.
- ↑ Lithuanian treetop walk wins tourism innovation award
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- anyksciuparkas.lt / Medžių lajų takas Archyvuota kopija 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto. (visa reikiama tiesioginė informacija apie medžio lajų taką ir kontaktai)
- delfi.lt / Vaizdas gniaužia kvapą: nufilmavo medžių lajų taką iš paukščio skrydžio (Jono Balčiūno su dronu filmuotas vaizdo įrašas), 2015 m. rugpjūčio 13 d.